Evelina, gal nori „Gaublio”? Pakalbėkime apie tai.

Evelina, metų pradžioje sulaukė skambučio iš parodos „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ kuratorės ir išgirdo klausimą:
– Evelina, gal nori „Gaublio”? Nežinome kur jį dėti, kai baigsis paroda.
Pokalbį paskatino neabejotinai didžiausias parodos eksponatas – laipynė „Gaublys“. Metalo laužo likimo išvengęs „Gaublys“ atgabentas į parodą iš Vilniaus, iš renovuojamo vaikų darželio „krasnūchos“ rajone. Parodoje užvaldęs „Aikščių ir aikštelių“ erdvę, jis kelia prieštaringas mintis – bado akis kaip akivaizdus sovietinio kolonializmo ženklas, nudiegia ranką ar koją kaip vaikystės kaulų lūžių prisiminimas ir kutena širdį kaip nerūpestingos, padūkusios, žemyn galva kabančios vaikystės atminimas.

Visa tai paskatino diskusijos organizavimą parodos kontekste, kuri įvyko kovo 27 d., Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Renginyje, „Gaublio“ atvejis: išmesti nebūtina saugoti“, Evelina pasakojo apie vaikų žaidimų erdvių transformacijas Šilainiuose 1985–2025 m. bei mūsų tyrinėjimus kituose Lietuvos miestuose. Apie „Gaublio“ ir kitų panašių nepatogios atminties liudininkų likimus taip pat pasakojo sovietinių žaidimų aikštelių dizainą tyrinėjanti Ieva Daujotaitė, Goda Damaševičiūtė, kuriai daugiabučių kiemai ir žaidimo aikštelės yra vaikystės tyrimų erdvės bei Marius Kulikauskis, kuris atskleis kaip Kaune vyksta sovietinių daugiabučių kiemų transformacijos ir su kokiais iššūkiais susiduria. Diskusiją moderavo dr. Linara Dovydaitytė.

Renginio įrašas: