
Ne pelno siekiančios, nevyriausybinės organizacijos (NVO) VšĮ „Kultūros dirbtuvė” (KD) bendrakūrėjus vienija misija, inicijuoti ir fasilituoti regeneruojančios vietokūros procesus urbanizuotose teritorijose, atskleidžiant vietovių biokultūrinį unikalumą ir įgalinant žmones veikti bendrakūroje. KD savo veikla siekia prisidėti prie urbanizuotų teritorijų, kuriose gyvybė turi teisę klestėti, (at)kūrimo. NVO bendraįkūrėjos patirtį kaupia nuo 2015 metų kai Evelina Šimkutė inicijavo „Šilainiai Photo” ir kūrybinės platformos „Šilainiai Project” veiklas, kurios palaipsniui padėjo pažinti Šilainių daugiabučių mikrorajoną, Kaune.



Daugybės bendrakūros ir savanoriškų jėgų dėka atsirado ir nuolat auga tokie reiškiniai kaip vietos aktyvavimas VIII forte ir iniciatyva „Šilainių Sodai” prie kurių, nuo 2018 metų, aktyviai dirba ir Rūta Lukošiūnaitė. Visos veiklos Šilainiuose, tai įvairių, regeneruojančios vietokūros pavyzdžių rinkinys o Šilainiai šių eksperimentų laboratorija. 6 metų patirtis Šilainiuose įrodė jog tokių veiklų reikmė urbanizuotose teritorijose auga. Todėl, 2021 metais įkurta nauja, ne pelno siekianti, nevyriausybinė organizacija, VšĮ „Kultūros dirbtuvė” siekia toliau tęsti regeneruojančią vietokūrą Šilainiuose bei inicijuoti regeneruojančius procesus kitose urbanizuotose teritorijose, Lietuvoje ir už jos ribų.
Ilgametę patirtį Šilainiuose transformuojame į programas ir metodikas, kurias galime pritaikyti kituose, antros sovietų okupacijos metu statytuose rajonuose ir kitokiose urbanizuotose erdvėse. Metodika „Gyvas Archyvas” bei „Gamta mieste” programos gali tapti komandų stiprinimo ir gyventojų/klientų/lankytojų/auditorijos įtraukties bei įgalinimo procesais. Šalia išgrynintų ir išbandytų metodikų ir programų toliau eksperimentuojame ir kuriame unikalius procesų dizainus ir juos įgyvendiname įvairiuose demokratijos, kultūros ir klimato kaitos švelnininmo bei prisitaikymo prie jos kontekstuose.



REGENERUOJANTI VIETOKŪRA
Tai strateginis procesas, per kurį (at)kuriamas žmonių santykis su socialinėmis ir ekologinėmis sistemomis, atliekant konkrečiai vietai skirtą, laikiną aktyvavimą, kuris tampa eksperimentine dirva ilgalaikiam potencialui. Geriausiu atveju tai gali tapti procesu, kurio metu žmonės yra aktyvuojami kaip vietos ir kultūros puoselėtojai, kurie įkūnija nuolatinį sisteminį gijimą.
angl. Regenerative placemaking
Apibrėžimas iš:
(Hernandez-Santin et al 2020)



Dabartinis regeneruojantis požiūris remiasi gyvųjų sistemų principais ir Janine Benyus auksine taisykle: “Gyvybė kuria gyvybei palankias sąlygas”. Ekologinės pasaulėžiūros ir sisteminio mąstymo ištakos siekia Aleksandro fon Humbolto darbus, sukurtus iki 1845 m. Jau tada jis suprato, “kad viskas gamtoje yra tarpusavyje susiję” ir “kad žmonės yra įmantriai įpinti į šį tinklą” (Humboldt’s legacy. 2019, p. 1265). Nors XX a. dominavo modernistinis judėjimas ir mechanistinė pasaulėžiūra, ekologinė pasaulėžiūra taip pat brendo ir plito. Regeneruojanti darnumo paradigma, arba ekologinė pasaulėžiūra, kelia du esminius klausimus (Du Plessis, 2012, p. 8):
– Kaip galime išmokti gyventi darnoje su gamta?
– Kaip mūsų pastangos gali paversti pasaulį sveika ir gyvybę stiprinančia vieta?
Vietokūra yra nuolatinis, socialinis, miesto kūrimo procesas, kuris yra toks pat senas kaip ir patys miestai. Konkretus terminas atsirado apie 1970-uosius, apibūdinant judėjimą, kuris buvo atsakas į monotonišką modernistinį miestų planavimą. Dabar vietokūros praktika yra plati, įvairi ir besiformuojanti. Kultūros dirbtuvėje ji yra kartu ir procesas (bendruomenės įtraukimo), ir produktas (kuris gali būti arba nebūti dizainas)” (Hes et al. 2020, p. 320).
Vykdant įvairias įsiklausymo praktikas, užmezgami gilūs ryšiai su vieta ir bendruomene.
Bendraujant, eksperimentais tyrinėjama aplinka ir kuriami nedideli projektai.
Aktyviai mokomasi suprasti kaip mūsų veiksmai kuria ilgalaikius pokyčius.
Norite sužinoti daugiau ir patirti regeneruojančią vietokūrą?
Šaltiniai anglų kalba:
- Benyus, J., “The Biomimicry Institute”. https://biomimicry.org/
- Du Plessis, C. (2012). Towards a regenerative paradigm for the built environment. Building Research & Information, 40(1), 7-22.
- Hernandez-Santin C., Hes D., Beer T., Lo L. (2020) Regenerative Placemaking: Creating a New Model for Place Development by Bringing Together Regenerative and Placemaking Processes. In: Roggema R. (eds) Designing Sustainable Cities. Contemporary Urban Design Thinking. Springer, Cham. https://doi.org/10.1007/978-3-030-54686-1_4
- Hes, D., Hernandez-Santin, C., Beer, T., & Lo, L. (2020). A New Model for Place Development–Bringing Together Regenerative and Placemaking Processes. In Smart and Sustainable Cities and Buildings (pp. 319-330). Springer, Cham.
- Humboldt’s legacy. Nat Ecol Evol 3, 1265–1266 (2019). https://doi.org/10.1038/s41559-019-0980-5
- Wahl, D. (2016). Designing regenerative cultures. Triarchy Press.