Ar žinojote, kad labai greitai Lietuvoje jų iš viso nebeliks? Per pastaruosius metus Rūta Lukošiūnaitė tyrinėjo miesto maisto auginimo sistemas ir jų nebuvimą Švedijoje ir Lietuvoje. Parengta santrauka duoda daug aiškumo bet kartu kelia didžiulį nerimą. Pradėjome “Šilainių sodai tyrinėja” YouTube video grojaraštį, kuriame mielai pasidalinsime ir kitų tyrėjų ir žmonių, besidominčių miesto maisto auginimo sistemomis posovietinės okupacijos šalyse mintimis.
Maisto kultivavimas miestuose (MKM) atsirado XIX a. dėl šviežio maisto trūkumo pereinant iš agrarinės prie urbanistinės-industrinės visuomenės. Šis procesas įgavo dar didesnį pagreitį po 1930 m. ekonominės depresijos ir pasaulinių karų. Švedijoje, ypač didesniuose miestuose, MKM istoriškai yra labiau įsišaknijęs į miestovaizdį ir kultūrą, o Lietuvoje jis pasiekė viršūnę pokario sovietinės reokupacijos metu.
Švedija yra laikoma viena iš šalių, kurios ankstyvosios industrializacijos metu buvo viena iš pirmųjų MKM pradininkių. Jau 1830 m. fabrikų darbininkai, kalėjimų prižiūrėtojai ir kariškiai galėjo auginti maistą darbdavių įsteigtuose individualiuose daržuose, nors šie ir nebuvo valstybės ar savivaldybės kontroliuojami. Anna Lindhagen (1870-1941), socialdemokratė politikė, buvo viena iš pagrindinių Švedijos kolektyvinių sodų judėjimo, skirto pagerinti darbininkų klasės gyvenimo sąlygas, skatintojų. Pirmieji kolektyviniai sodai Malmö mieste buvo įkurti 1895 m., o 1904 m. – Stokholme. Jau 1916 m. 37 miestuose buvo įkurti sodai, o 1945 m. – daugumoje Švedijos miestų. Dabar šalyje yra apie 51 000 sodų sklypų, užimančių 1 980 ha plotą, kai kurie sodai turi net kultūrinės ir istorinės reikšmės statusą. Nuo 2010 m., tankiai apgyvendintuose, didžiųjų miestų rajonuose, atsirado miesto daržai viešose erdvėse, kuriuose žmonės sodininkauja mažesniuose plotuose. MKM toliau aktyviai vystomas, pavyzdžiui, 2022 m. pradėti tokie eksperimentai, kaip jūrinis kultivavimas Geteborge.
MKM sistemos Lietuvoje buvo kuriamos antrosios sovietų okupacijos metu (1944-1991 m.) kartu su priverstine kolektyvizacija ir urbanizacija, siekiant kovoti su badu ir nedarbu augančiuose miestuose. Pirmus kolektyvinius sodus Kaune 1949 m., įkūrė popieriaus fabriko darbininkai. 1961 m. miestų vykdomieji komitetai buvo įgalioti skirti laisvą valstybinę žemę įmonėms ir organizacijoms, kurios vėliau skyrė sklypus savo darbuotojams. Lietuvoje buvo įsteigta daugiau kaip 228 500 sodų sklypų, užimančių daugiau kaip 20 500 ha plotą. Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. prasidėjo sudėtingas žemės nuosavybės atkūrimo procesas. Iki 2016 m. daugiau kaip 70% sodų tapo privačia nuosavybe, o neaiškus jų skaičius konvertuotas į individualius gyvenamuosius namus. To paties proceso metu sukurti individualiniai daržai, po 1991 m., išnyko iš teisinių dokumentų, nors žmonės jais naudojasi iki šiol. Apie šias vietoves nėra jokios sistemizuotos statistikos ir informacijos. Miesto daržo viešojoje erdvėje konceptas yra testuojama įgyvendinant įvairius eksperimentus kurių pirmoji banga prasidėjo 2013 m., o antroji – 2019 m.
MKM Švedijoje ir Lietuvoje vystėsi skirtingai dėl savitos istorijos. Nepaisant to, kad abiejose šalyse MKM reglamentavimas nacionaliniu mastu yra silpnas, Malmö sukūrė veiksmingą sistemą. Švedijoje MKM tradiciškai integruotas į miesto gyvenimą ir gerai prižiūrimas, tuo tarpu Lietuvoje nuo 1991 m., kolektyviniai sodai ir individualiniai daržai sistemingai naikinami.
Susisiekite silainiusodai@gmail.com , jei norite pamatyti visą leidinuką, kuriame pateikiama išsamesnė informacija apie 3 kategorijų, nekomercinę miesto maisto auginimo sistemą Malmo mieste Švedijoje ir išsamesnę 2024 m. situaciją 4 miestuose: Malmo ir Eslov, Švedijoje bei Kauno ir Tauragės, Lietuvoje.
Projektą 2023-2024 m. įgyvendino Rūta Lukošiūnaitė.
Projektą finansavo Švedijos-Lietuvos bendradarbiavimo fondas.
KULTŪROS DIRBTUVĖ 