Proceso reikšmė

TSRA siekiamybė – sukurti gyvybingą, viešą ir naują erdvę bei formuoti naujas, kokybiškas rekreacines teritorijas. Kuriant idėjas tolesniam teritorijos vystymui, būtina svarstyti ir didesnį upės Jūros kontekstą. Šalia platesnio geografinio konteksto, svarbu orientuoti veiklas ir idėjas į ilgalaikius poveikius, naudas ir kokybiškos aplinkos užtikrinimą ateities kartoms. Siekis svarstyti šias perspektyvas kelia papildomus kompleksiškumo iššūkius.

Proceso metu buvo įtraukti skirtingų profesijų specialistai ir Tauragės gyventojai. Visi dalyviai gilinosi į Jūros upės pakrantės ir buvusio hipodromo teritorijos istoriją, jos dabartinę situaciją bei potencialą. Proceso metu šiai vietai iškeltos intencijos, išgrynintos kryptys tolesniam teritorijos vystymui ilgalaikėje (50–100 metų) perspektyvoje bei įvardyti pirmi galimi žingsniai iki 2030-ųjų, pereinant prie šių krypčių įgyvendinimo.

Iki 2022 m. spalio 6 d. įgyvendintas 1 informacinis susitikimas, 7 bendrakūros sesijos ir 1 krypčių pristatymas bendrakūrėjams. Iš viso, skaičiuojant visų sesijų dalyvius, procese iki nuotolinio pristatymo bendrakūrėjams dalyvavo 97 žmonės: 50 moterų ir 47 vyrai. Dalyvių amžius: nuo 5 iki 80+ m., savo gyvenamąja vieta jie įvardijo ir kaimus, ir miestus bei didmiesčius. Dalyvių išsilavinimo lygis ir specialybių įvairovė taip pat plati: aukščiausias projekto dalyvių išsilavinimo lygis buvo vidurinis, profesinė mokykla, bakalauras, magistras ir daktaro laipsnis. 97 aktyvūs dalyviai tokios mažos apimties projekte – svarstant teritorijos, kurioje gyventojų tankis siekia vos 777 gyventojus 1 kv. km., ateitį – rodo labai gerą įtrauktį.

Vieta

Projektui aktuali teritorija laikoma apleista ir nenaudojama. Vyrauja požiūris, kad egzistuojantis pėsčiųjų tiltas „veda į niekur“. Vietos identitetas įvardijamas kaip „užstrigęs“ ties istorine paskirtimi: hipodromas – žirgų sporto varžyboms, bandymams ir treniruotėms rengti. TRSA yra sukaupusi daug pasiūlymų, tačiau ambicinga ir į naują – žaliausio miesto – viziją orientuota identiteto kryptis iki šiol nėra aiški. Teritorija didelė, todėl idėjų gausa ir įvairovė apsunkina vienos aiškios krypties ir atitinkamų veiklų išgryninimą.

Etapas Nr. 1: Praeitis

Pirmąjį etapą pradėjome informaciniu susitikimu kviesdami savivaldybės gyventojus, dirbančius įvairiose organizacijoje, dalyvauti procese. Kovo 17 dieną nuotoliniu būdu susirinkome aptarti vietos istoriją iš trijų perspektyvų: aplinka, visuomenė ir ekonomika. Įvairių specialybių žmonės prisidėjo prie pirminės informacijos surinkimo, sudėliojome ją į bendrą žemėlapį ir balandžio 9 dieną susitikome Tauragėje, gyvai pasikalbėti apie projekto vietą.
Įrašytas etapo dalis peržiūrėti/perklausyti galite čia:

Projekto pristatymas

Hidrologo pranešimas

Gyventojų pasakojimai

Vingiuodami per praeities etapą radome ir išgirdome įvairiausių istorijų. Tauragės mieste esanti teritorija prie upės Jūros yra turtinga pasakojimais, kurie dar nebuvo užrašyti. Daug kalbėta apie ten buvusį hipodromą ir veiklų įvairovę tarp 1960-1980 metų. Tai jau aprašinėjo ir dokumentavo vietiniai istorikai, kraštotyrininkai. Šiuo projektu tęsiame vietos pažinimą ir dalinamės tuo ką radome ir išgirdome su visais tauragiškiais ir ne tik.

Etapas Nr. 2: Dabartis

Jūros upės vingio teritorija Tauragės mieste nuolat keičiasi. Dabarties etapo metu kvietėme tauragiškius su ja geriau susipažinti, patyrinėti ir pasidalinti savo pastebėjimais. Vyko viena nuotolinė ir viena sesija vietoje, Tauragėje. Nuotolinės sesijos metu mintimis, naudojant savo vaizduotę keliavome į vietą ir braižėme žemėlapį bei pradėjome diskusiją apie tai ką reiškia gyvybingumas ir viešumas miesto erdvėse. Didžiosios sesijos vietoje metu atradome buvusio hipodromo teritoriją tokią kokia ji buvo, vėjuotą, 2022 metų gegužės 14 dieną. Su drąsiausiais tauragiškiais leidomės į ekspediciją, fiksavome pastebėjimus ir pažvelgėme į šią vietą kitomis akimis. Kalbėjome apie skirtingus vietos gyvybės ženklus ir ką Tauragės gyventojams reiškia būti šios viešos erdvės dalimi.
Įrašytas etapo dalis peržiūrėti/perklausyti galite čia:

Dabarties žemėlapio kūrimas

Nuotolinė ir gyva diskusija

Etapas Nr. 3: Ateitys

Ateičių etapo metu su dalyviais leidomės į kelionę laiku ir kalbėjome apie įvairias buvusio hipodromo teritorijos ateitis. Keliavome 78 metus į ateitį ir įsivaizdavome kas šioje vietoje tapo įmanoma. Apibūdinome kaip ji atrodo už 28 metų ir kas joje vyksta po 3 metų. Šio etapo metu vyko dvi nuotolinės sesijos ir viena sesija gyvai, Tauragėje.
Įrašytas etapo dalis peržiūrėti/perklausyti galite čia:

Kas tapo įmanoma?

Kaip ši vieta atrodo?

Kas čia vyksta?

Etapas Nr. 4: Kryptys

Krypčių etapo metu, KD komanda tyrinėjo, analizavo ir diskutavo bendrakūros sesijų metu surinktą informaciją, įžvalgas, idėjas ir mintis. Šių pratimų ir diskusijų tikslas buvo identifikuoti vystymo kryptis remiantis TRSA strategijoje įvardintais raktažodžiais: gyvybinga, vieša ir nauja erdvė. Krypčių etapo metu su KD komanda susisiekė keletas projektu besidominčių ar jame dalyvavusių žmonių, kurie pasidalino papildomomis idėjomis ir savo ekspertinėmis žiniomis. Ši papildoma informacija buvo įtraukta į krypčių formavimo procesą.

Spalio 5 dieną įvyko nuotolinis proceso ir vystymo krypčių pristatymas-pokalbis bendrakūrėjams. Šio pokalbio metu aptarėme vystymo kryptis ir pasidalinome proceso įspūdžiais bei pamatėme keletą niuansų kurie buvo naudojami patikslinti krypčių aprašus siekiant dar tiksliau atspindėti bendrakūrėjų išreikštas mintis proceso metu.

Pristatymas bendrakūrėjams

Bendrakūrėjų pokalbis

Apšvietimo dizainerės pranešimas

Praeities etapo tikslas buvo apie vietą surinkti istorinę informaciją (iki 2015 m.) ir išgryninti istorines įžvalgas. Šio etapo laikotarpiu istorinė informacija buvo surinkta ir susisteminta, pateikiant ją 54 pasakojimų kortelėmis: kortelės buvo sudėliotos į vieną laiko juostą, ir taip sudarytas nuoseklus chronologinis vaizdas. Praeities ir Dabarties etapų metu išgrynintos 5 istorinės įžvalgos:

1. Projekto teritorija yra neatsiejama nuo upės Jūros ir jos dinamiškumo.
2. Žmonės visada tiesiogiai ir netiesiogiai naudojosi šia teritorija.
3. Hipodromo įrengimas sukūrė naują viešąją miesto erdvę įvairioms patirtims įgyti.
4. Vietovės gamta yra mozaikiškai urbanizuota, ir apie tai gyventojai susidarę įvairias kontrastingas nuomones.
5. Dominuoja požiūris, kad buvusio hipodromo teritorija yra išskirtinė ir nuostabi vieta Tauragėje, kuria reikia rūpintis.

Kiekvieną įžvalgą grindžia skirtingos pasakojimų kortelės, o kortelių ir įžvalgų visuma buvo sudėliota į vietos pasakojimą, kurį galima skaityti vietos pasakojimų knygoje, arba klausytis čia.

Buvusio hipodromo teritorijos istorija, gamtinis kontekstas ir žmonių ryšys su vieta išsamiausiai atsispindi pasakojimuose, kuriuose pabrėžiamas upės Jūros dinamiškumas. Cikliškas vandens lygio keitimasis iškyla daugelio žmonių prisiminimuose, susijusiuose su šia vieta. Istoriškai reguliarūs potvyniai stipriai įsirėžę vyresnių gyventojų atmintyje, o jaunesniems kelia nuostabą ir smalsumą.

Sakytinės istorijos pasakoja apie potvynių metu susidarančias salas, kurias būdavo galima apiplaukti valtelėmis ar baidarėmis ir iš kurių kartais tekdavo gelbėti naminius gyvūnėlius. Vietos topografija nuo prisiminimuose minimo laiko itin nepakito, tačiau per praeities potvynius iškildavusios salos šiandien lieka tik metafora, menančia laikus, kai upė Jūra tekėjo laisvai, natūraliai ir kasmet trumpam labai dramatiškai suformuodama naują kraštovaizdį. Salų metaforos naudojimas vystant tolesnes idėjas suteikia puikią ir tikslią istorinę nuorodą, skatina mąstyti apie šios vietos praeitį bei ateitį ir smalsauti,kur tokios salos susidarydavo.

Salų metafora taip pat leidžia galvoti apie „mažąsias visumas“ ir jų jungtis bei kraštovaizdžio ir poreikių kaitą. Tai kuria galimybę vystyti keletą idėjų vienu metu ir ieškoti tarp jų sąsajų. Taip pat salos simbolizuoja sustojimo, poilsio ir saugumo erdves – juk potvynių ir ledonešių metu daug kam reikalingas prieglobstis. O kokio prieglobsčio reikia XXI amžiuje gyvenančiam tauragiškiui?

Ištrauka iš garso įrašų:

Buvusio hipodromo teritorijoje atsiveria daugybė potencialo linijų, teritorijų ir taškų. Unikalus šios vietos biokultūrinis palikimas užkoduotas iš pirmo žvilgsnio labai paprastuose dalykuose. Šios vietos unikalus potencialas identifikuotas 1 horizontalia ir 3 vertikaliomis linijomis. Horizontali linija nuo Taurų dvaro vingiuoja šalia ichtiologinio draustinio ribos ir ties šiaurės rytų hipodromo posūkiu įsilieja į nuo seno minamą taką, kuris susijungia su jau suformuotu taku, vedančiu į pėsčiųjų tiltą. 3 vertikalios linijos identifikuoja žmonėms patogiausias trajektorijas pasiekti upę.

Šios vietos unikalus potencialas taip pat identifikuotas 5 teritorijose. Teritorija A, pasikonsultavus su augalijos ir gyvūnijos specialistais, potencialiai gali būti vystoma kaip pievų ekosistema. Teritorija B jau yra stipriai paveikta įvairios nuolatinės žmonių veiklos: čia, išsaugant vertingą augmeniją, galima įrengti įvairiam stovyklavimui pritaikytą infrastruktūrą. Teritorija C – didelė pieva – reguliariai šienaujama gali būti atkurta į pievų ekosistemą, kurios Lietuvoje sparčiai nyksta. Teritorija D – užžėlęs hipodromo takas – jau dabar formuoja prieglobstį įvairioms rūšims ir suteikia galimybę, ypač smalsiems, tyrinėti aplinką landžiojant po šį tankiai augančių karklų tunelį. Teritorija E – šlapynė su upeliuku (kanaliuku) – dėl reljefo niuansų natūraliai nukreipia vandens tėkmę į savo vagą.

Ateityje, vystant infrastruktūrą, šios teritorijos reikšmė dar padidės – čia slypi potencialas vystyti vieną iš pirmųjų gamta grįstų sprendimų pavyzdžių Tauragės mieste. Teritorijos A ir C, nustačius šienavimo dažnumą, dalinai ir tik po šienavimų galėtų būti naudojamos dideliems renginiams.

Šios vietos unikalus potencialas identifikuotas 5 taškuose.

Taškas 1 – arklių išlaipinimo rampa – galėtų veikti kaip vietos istorijos pažinimo erdvė, orientuota į arklininkystės ir žirgininkystės istoriją Tauragės krašte bei hipodromo kūrimo ir veikimo metus.

Taškas 2 – bendruomeniškumo skatinimas – turėtų veikti kaip susibūrimų ir laisvalaikio vieta, kuri trauktų įvairias visuomenės grupes ir organizacijas čia susitikti, kurti, bendrauti, mokytis ir švęsti.

Taškas 3 – puoselėjamas sodelis su aviliais ir prūdeliu (tvenkinuku) – galėtų veikti kaip kaimiškos gyvensenos integravimo į miesto gyvenimą taškas. Tokie kaimiškos gyvensenos elementai, kaip bitininkystė, vaismedžių, vaiskrūmių auginimas bei įvairios žemdirbystės praktikos, grįžta net į didžiausius metropolius, o Tauragėje pakaktų to nesunaikinti ir tokias praktikas paskatinti.

Taškas 4 – ganykla – galėtų veikti kaip įvairių gyvūnų, su kuriais žmonija turi glaudų ryšį, pažinimo ar bent sąlyčio erdvė. Čia ir toliau galėtų būti skatinamas gyvūnų ganymas, taip palengvinant vietos priežiūrą ir derinant tai su įvairiomis edukacijomis, renginiais ar veiklomis, susijusiomis su darniomis maisto sistemomis.

Taškas 5 – sutrikdytas krantas ties lietaus nuotekų išleistuvu – koduoja potencialą šią vietą tobulinti ir kurti prieigą prie vandens šioje upės pusėje.

Proceso metu, visuose etapuose ir visose sesijose, nuolat iškilo įvairiai suformuluotos idėjos, kurias labai abstrakčiai galima įvardyti kaip rezultatų (fizinių pokyčių vietoje ir įvykių joje) ir procesų (priėjimo prie sprendimų) lygiavertiškumą ir svarbą. Dalyvusiesiems svarbu ne tik, kad šioje vietoje atsirastų infrastruktūra, bet norisi pažinti aplinką, ieškoti dizaino ir rūpinimosi vieta sprendinių kartu. Reikmė ir noras dalyvauti procesuose, susijusiuose su viešųjų erdvių vystymu, matomas kaip būdas ugdyti atsakingą ir glaudžią bendruomenę. Atsižvelgiant į tai, suformuluotos dvi intencijos, kurios turėtų būti naudojamos kaip kelrodis tolesniam teritorijos vystymui. Jos gali būti pasitelkiamos kaip pirminimai siekiai ir klausimai, padedantys pasitikrinti, ar nenukrypta į šoną.

Pirmoji intencija – žmonių veikla padeda čia klestėti gyvybei – atliepia viso proceso metu, su kiekviena sesija, vis stipriau ryškėjusį norą šioje vietoje, mieste, matyti ir kiekvienam gyventojui ugdyti bei palaikyti ryšį su gamta.

Antroji intencija – dalyvaujamojo dizaino procesai čia kuria infrastruktūrą ir įvykius – atliepia norą ir smalsumą kurti savo gyvenamąją aplinką ir įvykius šioje vietoje kartu.

Proceso metu apibrėžtos 4 ilgalaikės (50–100 m. laikotarpio) buvusio hipodromo teritorijos vystymo ir identiteto formavimo kryptys. Jų tikslas – per ateinančius 50 metų, tam pasitelkiant įvairius įvykius, renginius ir dizaino elementus, formuoti erdvę, kuri būtų suvokiama kaip dalyvaujamojo dizaino procesas, kuriantis infrastruktūrą ir įvykius, dėl kurių šioje vietoje klesti gyvybė. Taip bus kuriama įvairius poreikius atliepianti miesto erdvė, o 1960 m. minimaliomis pastangomis įrengtas ir nuo 2011 m. nykstantis hipodromo takas transformuotas į naują viešąją erdvę. Identiteto praplėtimui ir intencijų meterializavimui paraleliai reikia vystyti visas 4 vystymo kryptis:

1. Vietos supratimo raida
2. Aktyvus bendruomeniškumo ir ryšių skatinimas
3. Gyvybingumo palaikymas, stiprinimas ir puoselėjimas
4. Visuomeninių salų bendrakūra gamtiniame karkase ir estetikos raida

Plačiau su kryptimis ir procesu galite susipažinti dokumente:
Projekto proceso ir rezultatų aprašas.

Projekto komanda

VšĮ „Kultūros dirbtuvė” (KD):
Evelina Šimkutė – Komunikacijos ir didžiųjų sesijų organizatorė
Rūta Lukošiūnaitė – Proceso dizainerė, koordinatorė ir fasilitatorė
Ugnė Balčiūnaitė – Bendrakūros sesijų dizainerė ir fasilitatorė
kulturosdirbtuve@gmail.com

Tauragės rajono savivaldybės administracija (TRSA):
Mindaugas Piečia – Kultūros skyriaus specialistas mindaugas.piecia@taurage.lt
Tadas Pauparis – Architektūros ir geodezijos skyriaus vedėjas (pakeitė darbo vietą birželį)
Šarūnė Stasytienė – Savivaldybės mero patarėja, nuo liepos Kultūros skyriaus vedėja sarune.stasytiene@taurage.lt

#vaizduotesvingiai

O kas toliau?